CGI Lithuania nuolat atveria duris perspektyviems studentams norintiems įgyti praktinių žinių IT srityje. Šiandien kalbamės su buvusiais praktikantais, kurie atliko praktiką CGI Lithuania vasaros metu. Po praktikos jie prisijungė prie CGI Lithuania finansų padalinio: Deimantė tęsia karjerą IFS sprendimų skyriuje, Jokūbas ir Domantas dirba FS2 (sistemų kūrimo ir palaikymo) skyriuje, Kamilė – FS4 (lauko paslaugų valdymo) skyriuje, o Gintas – Asset Management skyriuje. Džiaugiamės galėdami auginti jaunosios kartos kompetencijas ir klausiame jų kokia jų patirtis CGI Lithuania vasaros praktikoje.

Atlikote praktiką CGI Lithuania. Kokios patirtys? Kaip visa tai atrodė ir kas labiausiai patiko?

Deimantė: Praktika padėjo pamatyti įmonę iš vidaus, kaip vyksta darbai, įsilieti į komandą. Tai nebuvo tik užduočių atlikimas, bet pastebėjau, kad visos praktikos metu mus stengiasi įtraukti į bendrus įmonės procesus - ką kolegos daro kiekvieną dieną. Tiesiog stebi, kaip įmonė funkcionuoja ir kaip atrodo darbas čia nuo ryto iki vakaro.

Jokūbas: Buvo galima pamatyti kaip veikia tikros, didelės įmonės procesai. Buvome visi kartu - mes praktikantai, vadovai ir kiti kolegos, kurie dirba prie realių projektų. Todėl galėjome stebėti kaip visi procesai vyksta realiu laiku, sudalyvauti biuro kultūroje.

Kamilė: Man patiko, kad ne tik technologijos, bet buvo vadovaujamasi ir Agile (Agile - projektų valdymo metodai, orientuoti į komunikacijos su klientu gerinimą ir efektyvesnį procesų organizavimą komandose - aut. past.) procesu. Nors kūrėme simuliacinį projektą, tačiau atrodė, jog darėme kažką tikro. Galimybė išbandyti skirtingas roles, mokymas bendrauti su klientais, pristatymų ruošimas, išmokimas priimti konstruktyvią kritiką – tai tik dalis, ko išmokome. Jautėsi, jog po dviejų mėnesių pristatymų ruošimo įgūdžiai jau buvo stipriai patobulėję.

Praktikantai juokiasi, jog palyginus jų pirmą dieną CGI Lithuania ir dabar matosi ryškus skirtumas - per vasarą viešojo kalbėjimo įgūdžiai taip patobulinti, jog ne tik, kad neliko baimių, bet atsirado noras ir dar daugiau kalbėti.

Gintas: Buvo naudinga patobulėti ne tik techninės pusės, bet ir susipažinti su daug pasiekusiais, ilgai dirbusiais žmonėmis bei biuro gyvenimu, pamatyti kaip iš tikrųjų viskas vyksta, aiškiau suprasti visus procesus ir pačiam įsitraukti juos.

Deimantė: Labai patiko, kad tu nesijauti kaip praktikantas visos praktikos metu... Jautiesi labiau kaip ilgametis darbuotojas. Pavyzdžiui, mūsų skyriuje leido prisijungti į komandos susirinkimus – paklausyti, kas aptariama kiekvieną savaitę. Nebuvai kaip praktikantas kažkur ten šone - atlikai savo užduotis ir tiek. Bet labiau jauteisi, kaip jau kurį laiką dirbantis darbuotojas, nes ir kolegos tave priimdavo, padėdavo ir paklausdavo. Atrodė, kad tiesiog atėjai į darbą.

Studentai visi kartu sutarė, jog vienas iš didžiausią įspūdį palikusių apsektų buvo tai, jog CGI Lithuania visi jautėsi lygūs nepriklausomai nuo užimamų pareigų. Tai sugriovė mintyse nusistovėjusią hierarchijos nuostatą ir leido studentams dar labiau įsitraukti į įmonės gyvenimą.

Kokie iššūkiai kilo praktikos metu ir kaip sekėsi juos įveikti?

Kamilė: Bent jau pas mus, sakyčiau, buvo visai emociškai intensyvu. Iš pradžių mokymai, po to projektas, kas savaitę pristatymai... Keistis rolėmis buvo sunku, nes turi perimti kito žmogaus darbus - greitai perimti, pavyzdžiui, verslo analitiko rolę (Business Analytic – aut. past.). Daug intensyvaus darbo, bet tuo metu ir labai daug išmokau.

Gintas: Man turbūt sunkiausia buvo, kai reikėjo mokytis specifikacijas rašyti programuotojams. Čia buvo toks iš techninės pusės iššūkis. Bet buvo labai gerai, nes mes galėjome dirbti komandoje ir iš kolegų sužinoti įvairių patarimų ir pamokymų.

Deimantė: Sunkiausia buvo komandinio darbo pradžia, nes iš pradžių nežinojome kaip pradėti ir pasiskirstyti darbus. Nes iki tol darydavome individualias užduotis, o vėliau, kai prasidėjo komandinis darbas mes turėjome dirbti kaip komanda. Turėjome visi priimti bendrus sprendimus, kaip pateikti tam tikrą informaciją programuotojų komandai. Iš pradžių buvo daug klausimų, kaip tai padarysime, bet manau pavyko puikiai.

Manau dar vienas iššūkis – ateini į organizaciją nieko nepažinodamas, be draugų, tad tenka „perlipti per save“, daugiau bendrauti. Todėl labai smagu, kad mane iš karto visi šiltai priėmė. Reikia nebijoti tiesiog kalbėtis, užmegzti ryšį su kolega. Tai padaryti buvo dar lengviau, kai prisijungė daugiau praktikantų, bet baimės iš pradžių buvo nemažai.

Praktikantai šmaikštauja, jog kai kuriems iš jų sunkiausia buvo anksti keltis, nes prieš pat praktiką paskaitos vykdavo antroje dienos pusėje arba vakarais. Todėl pradėti darbo dieną nuo pat ryto buvo nemenkas iššūkis. Tačiau, panašu, jog visi studentai sugebėjo su tuo puikiai susitvarkyti.

Praktika suteikė ne tik praktinių profesinių įgūdžių, bet ir padėjo augti kaip asmenybei, drąsiau bendrauti. Kaip dar „užaugino“ jus ši praktika?

Domantas: Pradėsiu nuo to, kad aš nesu programuotojas, esu fizikas, turiu fizikos bakalaurą, bet dabar dirbu kaip programuotojas. Tad ši praktika padėjo patobulinti programavimo įgūdžius. Galėjau pasižiūrėti, kaip programavimas vyksta didelėje įmonėje, kaip kuriamos aplikacijos ar programinė įranga.

Deimantė: Aš irgi galiu tik paantrinti, nes prieš tai porą metų dirbau full stack programuotoja ir norėjau tiesiog keisti savo karjeros kryptį. Norėjau, kad būtų daugiau bendravimo su klientais. Taip verslo analitiko/konsultanto praktika padėjo atrasti save. Išbaudžiau naują rolę ir ji man patiko. Manau, kad be praktikos aš niekaip nebūčiau pakeitusi savo karjeros srities.

Kas jus paskatino rinkis karjeros kelią IT srityje?

Deimantė: Šis klausimas lydi mane nuo mokyklos. Ten man sekėsi viskas ir buvo sunku išsirinkti, todėl aš rinkausi tai, kas man lengviausia. Ir kadangi man matematikos sritis buvo lengviausia, bet matematike būti nenorėjau, todėl pasirinkau kompiuterių inžineriją ir programavimą. Taip pat, visada buvo stereotipai, kad moterys nėra stiprios IT srityje, tad aš norėjau sulaužyti šiuos stereotipus, todėl šiandien aš čia.

Gintas: Aš taip pat pasirinkau šią sritį dėl tiksliųjų mokslų. Galvojau tarp fizikos, informatikos ir programavimo. Mokykloje žaisdavome daug žaidimų, išbandydavome įvairias programėles, tad daug ką veikiau su kompiuteriais, todėl pagalvojau, jog pratęsiu karjerą šioje srityje.

Domantas: Aš norėjau darbo biure, nes kai baigiau fiziką, mano ateitis buvo tik darbas laboratorijoje su lazeriais ir t.t. Tačiau jaučiau, jog nelabai to norėjau, kaip mes fizikos fakultete sakydavome, eiti į tą fabrikėlį dirbti. Ir dar prieš pradedant mokytis bakalaurą jau sakiau, kad magistrą mokysiuosi IT srityje.

Jokūbas: Man, kaip ir kitiems, gerai sekėsi tikslieji mokslai ir matematika. IT sritis buvo įdomu nuo pat mažens - seniau kompiuterinius žaidimus ir visokias programas laisvu laiku mėgdavau kurti. Tai toks ir buvo logiškas kelias toliau.

Kamilė: Man taip pat kaip ir Deimantei – atrodo viskas sekėsi, bet nežinojau ko noriu. Labai mėgau matematiką, visokius konkursus, Kengūras, matematikos olimpiadas... Labai patikdavo išspręsti uždavinį, kai jį gauni. Tai informatikoje yra panašiai – tu sprendi visokias problemas. Ir man patinka „įjungti“ tą analitinį mąstymą ir sugalvoti sprendimo būdą problemai. Turėjau labai gerą mokytoją mokykloje, todėl manau, kad daug kas priklauso nuo gero mokytojo.

Praktikos galimybių yra daug ir įvairių. Kodėl susidomėjote CGI Lithuania ir pasirinkote praktiką atlikti čia?

Deimantė: Prieš CGI Lithuania dirbau startuoliuose, tad norėjosi didesnės įmonės su nusistovėjusia struktūra. Kita priežastis - man CGI Lithuania parekomendavo prieš tai čia dirbęs asmuo. Jai čia patiko dirbti, todėl pasiūlė ir tikėjosi, jog ir man patiks.

Jokūbas: Mane irgi parekomendavo čia dirbęs žmogus, iš jos girdėjau gerų atsiliepimų - kad draugiški žmonės ir gera komandoje dirbti, o aš kaip tik tuo metu ieškojau praktikos. Tad pagalvojau, kad reikėtų pabandyti.

Kamilė: Man labiausiai man patiko, kad nuo pat pirmųjų interviu skambučių buvo toks žmogiškas ryšys. Taip pat įspūdį paliko tai, kad kai pakvietė į biurą interviu – vadovai skyrė visą valandą savo laiko.

Deimantė: Taip, tikrai kitame interviu galbūt nebūčiau tiek kalbėjusi, nes labai laisvai jaučiausi ir nebuvo jokio streso. Atrodo, kad draugė paskambino.

Jokūbas: Kituose interviu, kitose įmonėse atrodė, kad tu esi tiesiog skaičius, kuris padaro užduotį ir jie išsirenka tiesiog geriausią skaičių. Čia (CGI Lithuania – aut.past) atrodo buvo kitaip – tiek pirmasis skambutis, tiek gyvas interviu – atrodo į tave žvelgia kaip į potencialų komandos narį, ne kaip į skaičių.

O koks buvo didžiausias jūsų nesusipratimas?

Jokūbas: Aš dirbau su programavimo kodu, kurį Normantas ir Domantas rašė gal 2 savaites. Ir aš kažką ne taip padariau... Netyčia ne tą kodą įkėliau ir perrašiau jį... Ir jo nebeliko. Tiesiog, taip 2 savaitės darbo, galvojau, kad bus nuplaukę. Tada aš susisiekiau su Domantu, aiškinausi ar turi šitą kodą kažkur išsaugojęs. Rašiau Normantui – jis atsijungęs... Supanikavau, galvojau, kad visas projektas sulūš. Bet laimė, kad Domantas buvo išsisaugojęs kodą ir nieko blogo nebuvo. Tačiau naktį prieš labai neramiai miegojau...

Dabar kai jau esate praėję visą praktikos kelią, kokių patarimų galėtumėte duoti būsimiems praktikantams?

Kamilė: Mus nuteikė, kad bus sunku. Reikia tą žinoti ir nusiteikti viskam. Tai simuliacinis projektas ir bus visko – ir nesusikalbėjimų, ir techninių iššūkių. Bet kai nusiteiki ir supranti, ko laukti – būna labai smagu.

Deimantė: Nereikia bijoti darbo komandoje, taip pat nereikia bijoti išsakyti savo nuomonę, savo idėjas. Kitas patarimas – pasiruošti, kad tikrai visko nežinosi. Jeigu galvoji, kad studijuoji tam tikrą dalyką ir daug apie jį žinai, tuomet suprasi, kad nežinai visko. Taip pat niekas nenurodys, kur surasti visus atsakymus – turi išmokti pats susirasti reikalingą informaciją.

Gintas: Visi darbuotojai irgi žmonės, niekas neieško tobulo roboto. Ir klysti galima, ir būna sunkumų, ir dar kažkokių gyvenimiškų situacijų. Svarbu išlaikyti work-life balansą.

Jokūbas: Mano patarimas – ateiti į biurą. Atrodo tuos kartus, kai dirbome nuotoliniu būdu nebuvo taip smagu, kai dirbom biure. Nes biure dažniausiai būdavome vienoje vietoje ir jeigu reikia kažko paklausti - per petį atsisuki ir paklausi.

Praktikantai pripažįsta, jog lankymasis biure turi didelių privalumų – padeda lengviau įsilieti į aplinką ir pajausti biuro kultūrą, pradedi pažinti žmones ir suprasti, kokias atsakomybes jie turi. Jie taip pat pastebi, jog dirbant iš namų ne tik save izoliuoji, bet susiduriama ir su komunikacijos problema – kiekvieną dieną matant kolegas užsimezga visai kitoks ryšys, aptariamos ne tik darbo temos, tačiau susipažįstama su kolegomis ir artimiau – kai kurie iš jų tapo draugais, buvo atrasta daug įdomių bendrų temų ir bendrų veiklų po darbo.

Džiaugiamės galėdami prisidėti prie jaunųjų specialistų augimo ir suteikti jiems galimybę iš arti pažinti darbo kasdienybę CGI Lithuania. Tikimės, kad praktika buvo vertinga patirtis, padėjusi sustiprinti įgūdžius bei atrasti naujų kelių profesiniam tobulėjimui. Visiems būsimiems praktikantams linkime drąsiai siekti savo svajonių ir karjeros tikslų – o galbūt netrukus ir patys prisijungsite prie mūsų komandos.