Lolita Tijūnaitienė: „Didžiausias iššūkis nėra technologija – svarbiausia, ar organizacija pasirengusi ją išnaudoti.“
Dirbtinis intelektas (DI) tampa vienu svarbiausių įrankių įgyvendinant strateginius verslo tikslus, tačiau daugelis organizacijų vis dar neperžengia pilotinių projektų ir pavienių eksperimentų ribų. CGI atliktas tyrimas „Voice of Our Clients 2026“ atskleidžia, kad nors DI diegimas sparčiai įgauna pagreitį, tik 43 proc. organizacijų turi išsamią, visos organizacijos mastu įgyvendinamą dirbtinio intelekto strategiją. Šiandien verslo lyderiams svarbiausias klausimas jau nebe tai, ar DI gali kurti vertę, o kaip šią vertę išplėsti visoje organizacijoje. Apie atotrūkį tarp ambicijų ir įgyvendinimo, dažniausias kliūtis bei tai, kodėl ilgalaikė sėkmė priklauso ne vien nuo technologijų, pasakoja CGI Lietuva ir CGI Latvija viceprezidentė Lolita Tijūnaitienė.
Beveik kiekviena organizacija šiandien kalba apie dirbtinį intelektą. Kur, jūsų nuomone, šiuo metu yra verslas – eksperimentavimo ar plataus masto diegimo etape?
Pokytis akivaizdus, tačiau skirtingose organizacijose vyksta nevienodu tempu. Praėjusiais metais daugiausia buvo eksperimentuojama – vykdyti pilotiniai projektai, testuojamos idėjos, ieškoma, kokias galimybes gali pasiūlyti technologijos. Šiandien pokalbis jau kitoks. Vis daugiau klientų nebeklausia: „Ar galime naudoti dirbtinį intelektą?“ Jie klausia: „Kur jis kuria didžiausią vertę mūsų verslui ir kaip šią vertę išplėsti?“ Tai labai svarbus pokytis.
CGI „Voice of Our Clients“ tyrimas rodo, kad tik 43 proc. organizacijų turi visos organizacijos mastu įgyvendinamą DI strategiją. Kodėl tai svarbu?
Vien investicijų nepakanka – be aiškios strategijos jos nesukuria ilgalaikės vertės. Daugelis organizacijų vienu metu įgyvendina kelias DI iniciatyvas, tačiau kiekviena jų turi skirtingus tikslus ir sėkmės rodiklius. Dažnai trūksta bendros sistemos, kuri visas iniciatyvas susietų su verslo tikslais ir leistų įvertinti bendrą organizacijos pažangą. Tokiu atveju organizacijos kaupia pilotinius projektus, tačiau nesukuria ilgalaikių gebėjimų. Organizacijas, kurioms pavyksta sėkmingai diegti DI, nuo tų, kurioms nepavyksta, dažniausiai skiria ne technologijos, o strategijos kokybė.
Kodėl dalis DI iniciatyvų taip ir nesukuria ilgalaikės verslo vertės?
Viena dažniausių priežasčių – dirbtinis intelektas taikomas procesams, kurie nesukuria pakankamos vertės investicijoms pagrįsti. Kita problema – neaiškiai apibrėžti tikslai ir tai, kad nėra būdo įvertinti, ar iniciatyva iš tiesų duoda rezultatų. Viskas turi prasidėti nuo verslo poreikio: kokį rezultatą siekiame pasiekti, kaip atrodys sėkmė ir kaip ją pamatuosime? Jei į šiuos klausimus neatsakoma dar prieš pasirenkant technologiją, projektas rizikuoja žlugti dar neprasidėjęs.
Kokias pagrindines kliūtis DI plėtrai išskiria CGI tyrimas?
CGI „Voice of Our Clients 2026“ tyrimas, apėmęs šimtus organizacijų visame pasaulyje, nuosekliai atskleidžia tas pačias problemas: pasenusios technologinės sistemos, fragmentuotos komandos, reguliaciniai reikalavimai, riboti biudžetai ir talentų trūkumas. Tačiau didžiausia problema ta, kad šie veiksniai vieni kitus sustiprina. Išskaidyti duomenys, nepakankamas verslo ir IT bendradarbiavimas bei lyderystės stoka gali apriboti net ir pažangiausių DI sprendimų naudą.
Dažnai sakoma, kad ne kiekvienam procesui reikalingas dirbtinis intelektas. Ar sutinkate?
Visiškai. Nors tai atrodo savaime suprantama, šiandien organizacijoms svarbu tai nuolat priminti. Spaudimas kuo greičiau rasti DI pritaikymo galimybių ir pademonstruoti inovacijas yra labai didelis. Tačiau didžiausią naudą dirbtinis intelektas sukuria ten, kur procesai yra pasikartojantys, didelės apimties, o efektyvumo pokytį galima aiškiai išmatuoti. Jei procesas vyksta retai arba jau yra optimizuotas, investicijos gali tiesiog neatsipirkti. Tas pats galioja ir skaitmeninės transformacijos ar senųjų sistemų modernizavimo projektams – technologijos didžiausią vertę kuria tik tada, kai padeda spręsti realias verslo problemas. Gebėjimas atsirinkti, kur DI verta taikyti, o kur – ne, ir išskiria brandžias organizacijas nuo tų, kurios apsiriboja įspūdingais, tačiau pilotinių projektų etapo taip ir neperžengia.
Koks lyderystės vaidmuo siekiant, kad DI taptų visos organizacijos pokyčio dalimi?
Jis kur kas svarbesnis, nei dažnai manoma. Organizacijos transformaciją lemia ne naujų įrankių diegimas, o žmonių pasirengimas keistis. Jei nėra vadovų palaikymo, DI iniciatyvos dažnai lieka pavieniais eksperimentais, kurie pagerina atskirus procesus, tačiau nesukuria platesnio pokyčio. Ne mažiau svarbus ir pokyčių valdymas, kuris vis dar dažnai nuvertinamas. Kiekviena DI transformacija pirmiausia yra apie žmones. Darbuotojai turi suprasti, kodėl vyksta pokyčiai, kaip jie paveiks jų darbą ir kokių naujų kompetencijų reikės. Organizacijos, kurios DI vertina tik kaip technologinį projektą, o ne kaip visos organizacijos transformaciją, dažniausiai susiduria su sunkumais plečiant jo taikymą.
Esate minėjusi DI ambasadorių svarbą organizacijose. Kas jie ir kodėl jų reikia?
Tai žmonės, kurie nuoširdžiai domisi dirbtiniu intelektu, patys išbando naujas galimybes ir padeda kolegoms jas pritaikyti kasdieniame darbe. Mūsų patirtis rodo, kad būtent jie tampa pokyčių katalizatoriais – skatina supratimą, didina pasitikėjimą technologijomis ir padeda diegti DI ten, kur jis kuria didžiausią vertę.
Kur šiandien matote didžiausią DI poveikį viešajame sektoriuje?
Viešasis sektorius šioje srityje yra pažengęs labiau, nei daugelis įsivaizduoja. Vienas naujausių pavyzdžių – CGI pasirinkimas kurti ir prižiūrėti didžiausią Suomijos viešąją švietimo platformą „Studyinfo“, kuri kasmet sulaukia apie 14 mln. lankytojų, taikant DI pagrįstą programinės įrangos kūrimo modelį. Tai jau nebe pilotinis projektas, o kritinės nacionalinės infrastruktūros sprendimas, galintis tapti svarbiu pavyzdžiu ir Baltijos šalims.
Tai atsispindi ir regiono DI pasirengimo rodikliuose. Didžiausias progresas matomas viešojo valdymo, skaitmeninių viešųjų paslaugų ir DI politikos formavimo srityse. Estija išsiskiria kaip viena pažangiausių šalių pagal skaitmeninės valdžios sprendimus, o Lietuva ir Latvija taip pat turi tvirtą pagrindą tolesnei DI plėtrai.
Kokį vieną patarimą duotumėte verslo vadovams, siekiantiems DI ambicijas paversti realia verslo verte?
Pradėkite ne nuo technologijos, o nuo verslo problemos. Pirmiausia aiškiai apibrėžkite, kokį rezultatą norite pasiekti, ir tik tada rinkitės sprendimus. Ne mažiau svarbu pasirūpinti duomenų kokybe ir valdymo principais, kurie leistų sprendimus plėtoti visos organizacijos mastu. Taip pat verta rinktis partnerį, gebantį sujungti tarptautinę patirtį, gilias industrijos žinias ir nuolatinį mokymąsi. Būtent toks požiūris padeda organizacijoms dirbtinio intelekto ambicijas paversti ilgalaike verslo verte.
